Pagrindinių energijos išteklių kainos
Energetikos naujienos
MontelNews, gegužės 17 d.
Švedija užima pirmąją vietą Europoje pagal neigiamų elektros kainų valandų skaičių
SE4 zonoje pietų Švedijoje šiais metais buvo užfiksuotas didžiausias neigiamų elektros kainų valandų skaičius – 152. Nedaug atsilieka ir Nyderlandai (142 neigiamos kainos valandos) bei Vokietija (139 valandos). Neigiamų kainų valandų skaičius visose šiose trijose šalyse išaugo nuo to paties praėjusių metų laikotarpio, kai SE4 buvo 7 neigiamos kainos valandos, Nyderlanduose – 61 valanda, o Vokietijoje – 37 valandos. Ekspertai įvardija, kad šį šuolį lėmė spartesnis saulės energijos diegimas, sumažėjęs elektros energijos suvartojimas ir pigios elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Pastebima, kad pastaruoju metu keliose Europos šalyse susiduriama su neigiamomis elektros energijos kainomis, kurias lemia didesnis AEI naudojimas, dėl to vyriausybės bus priverstos skatinti lankstumą.
MontelNews, gegužės 17 d.
Vokietijos H2 gamyba „neturi prasmės“
EK generalinis direktorius klimato kaitos klausimais K. Vandenberghe pareiškė, kad Vokietijai „nėra prasmės“ daug investuoti į ekologiško vandenilio gamybą ir kad ji turėtų būti palikta Europos regionams, kuriuose gausu AEI. Jo nuomone, labai prasminga investuoti į atsinaujinantį H2 Europos pietuose, kur yra saulės, ir šiaurėje, kur yra vėjo. Jis pridūrė, kad vietoj to, kad pati gamintų H2 dujas, šalis turėtų sutelkti dėmesį į elektrolizerių, kurie būtų naudojami kitose Europos šalyse, kūrimą, bei dujų importui skirtų vamzdynų diegimą. Tai, kad Vokietija netinkama gaminti H2 pasimatė naujausiame EK konkurse, kuriame septyniems atsinaujinančiojo H2 projektams buvo skirta beveik 720 mln. eurų. Nebuvo nė vieno sėkmingo pasiūlymo iš Vokietijos, visi jie buvo Portugalijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.
OilPrice, gegužės 17 d.
Europa, apeinant sankcijas, importuoja rusijos naftos produktus per Turkiją
Naujai parengtoje ataskaitoje atskleidžiama, kad ES importavo 3 mlrd. eurų vertės naftos produktų iš Turkijos uostų. Šie uostai, patys neturintys naftos perdirbimo pajėgumų, per šį laikotarpį 86 proc. naftos produktų importavo iš rusijos. Tyrimai rodo, kad Europos subjektai galėjo importuoti rusiškus naftos produktus, kurie buvo maišomi arba reeksportuojami iš Turkijos saugojimo terminalų. Ši prekyba veiksmingai aplenkė ES ir G7 sankcijas rusijos naftos produktams. rusiškos naftos nukreipimas per Turkiją ne tik padėjo apeiti sankcijas, bet ir atnešė jai nemažai mokestinių pajamų (apie 5,4 mlrd. eurų), kuriomis remiamos jos karo pastangos Ukrainoje.
Reuters, gegužės 17 d.
putinas sako, kad su planuojama nauja dujų jungtimi į Kiniją gali būti tiesiamas ir naftotiekis
putinas pareiškė, kad rusija tame pačiame koridoriuje per Mongoliją, kur bus ir dujotiekis „Power of Siberia 2“, galėtų įrengti ir naftotiekį, kuriuo Kinijai būtų tiekiama ir nafta. Kaip kitus būdus, tiekti energijos šaltinius Kinijai, putinas nurodė jų transportavimą tanklaiviais jūrų keliu per Arktį. Nepaisant optimistinių putino komentarų ir po kelerius metus trukusių diskusijų apie siūlomą „Power of Siberia 2“, rusija ir Kinija vis dar nesusitarė dėl dujotiekio statybos. putinas pabrėžia, kad tai sudėtingas procesas, įskaitant kainų nustatymo klausimus, tačiau augančiai Kinijos ekonomikai reikia energijos, o patikimesnio tiekėjo už rusiją nėra. Pasak jo, projektas taip pat būtų apsaugotas nuo Vakarų sankcijų. Ekspertai teigia, kad, kadangi tikimasi, jog Kinijai papildomo dujų tiekimo prireiks ne anksčiau kaip 2030 m., Pekinas gali stipriai derėtis dėl naujojo dujotiekio kainos.